Už tą laiką, kol kompiuteris yra kraunamas, kartais galima spėti pagaminti nedidelius pusryčius. Bet artimoje ateityje procesas truks ne ilgiau nei žvilgsnis į laikrodį. Suprantant, kaip erzina laukimas, BIOS gamintojai (input/output system – bazinė įvedimo/išvedimo sistema) dirba ties sisteminių operacijų pagreitinimu. "Žmonės nori, kad AK būtų kaip tosteriai. Paspaudei mygtuką – ir viskas“, — sako vice-prezidentas ir pagrindinis Phoenix Technologies branduolinių sistemų inžinierius Styvas Džonsas (Steve Jones).

BIOS – tai pirmas kodas, kuris paleidžiamas įjungiant kompiuterį. Prieš Windows ar Linux startą jis identifikuoja, inicializuoja, tikrina ir užduoda parametrus sisteminiams įrenginiams, tokiems kaip vaizdo plokštė, kietasis diskas ir kita „geležis“. Visos šios operacijos užima laiką. Neseniai praėjusioje Intel Developer Forum (IDF) konferencijoje Phoenix anonsavo paskutinį gaminį — BIOS, kuris atliekamas vos šiek tiek daugiau už vieną sekundę (pademonstruotas kompiuteris su SDD-disku pilnai užsikrovė už 10 sekundžių), kas pasiekiama nereikalingų patikrinimų pašalinimu ir mikroprogramos ROM patobulinimu. Aišku, šis faktas nereiškia pilno užsikrovimo už tokį trumpą laiką iki pat desktopo, nes operacinė sistema atlieka savo paruošiamas funkcijas. Tačiau Microsoft taip pat dirba ties sprendimu ir pažymi, kad Windows 7-am išeina apie 20 sekundžių darbo aprūpinimo pasirengimui palyginus su Vistos 50 sek. Visos šios priemonės pašauktos patenkinti vartotojus, sako kompanijos Insight 64 analitikas Natanas Brukvudas (Nathan Brookwood). Bet, kaip jis mano, vis tiek tenka laukti apie minutę: „kiekviena programa šiandien stengiasi patikrinti atnaujinimus, kai tik kompiuteris užsikrauna, nors ir vienintelis dalykas, reikalingas vartotojui – tai yra patikrinti paštą“.

Tokių dalykų padėties keitimas – tai naujas uždavinys gamintojams. Daugeliui žmonių kompiuteriai šiandien tapo nedaugiau negu vartojimo elektronika kaip TV, telefonai ar DVD-grotuvai. Taigi, jie laukia tokios pat AK reakcijos jo valdymui. „Jeigu jūs pakėlėte telefono ragelį, jūs žinote, kad iškarto išgirsite signalą. Tokia yra kompiuterių ateitis, — sako Džonsas, papildant, kad yra pasiruošęs panaudoti signalus kaip svarbų psichologinį faktorių. — Bell Labs sunkiai ties to dirbo. Jie išsiaiškino, kad jeigu jūs keliate ragelį ir negirdite ko nors per 250 ms, įrenginys jums pasirodys nekomfortiškas“. AK atvejyje laikas iki signalo būtų daug ilgesnis. Kaip jau pastebėta, užkrovimas skirstomas į dvi fazes: BIOS darbą, prasidedantį po įjungimo mygtuko paspaudimo, ir fazę nuo OS valdymo perdavimo iki pilno jos pasiruošimo. Abiems gali išeiti apie 3 minutes, laikomas begalybe. „Daugelis iš tikrųjų po įjungimo mygtuko eina gaminti valgį ar nupirkti puoduką kavos. Jeigu eilė ne pernelyg ilga, grįžus sistema kaip tik pasileis“, — sako Brukvudas.

BIOS tapo programinio-aparatinio aprūpinimo dalimi su pirmu IBM PC 1981 metais, ir nuo to laiko inicializuoja kiekvieną kompiuterį iki „įgaliojimų“ perdavimo taško operacinei sistemai. «BIOS daro kai ką daugiau, negu žadina sistemą ir užsiima ja kavos darymo metu, — naudoja tą pačią analogiją vyriausias technikos American Megatrends marketingo inžinierius Brajanas Ričardsonas (Brian Richardson). – Įvedimo/išėjimo posistema atlieka pagrindines funkcijas, todėl jūs galite nusipirkti AK, pakeisti konfigūraciją ir padaryti taip 100 kartų per dieną, o OS vis tiek leisis“. Prieš 15 metų BIOS užsikrovimas užimdavo iki 2 minučių. Atkreipkite dėmesį, kad vartotojai nėra tuo sužavėti, gamintojai pradėjo laikyti kompiuterius, kaip buitinę techniką, įsijungiančia akimirksniu. Daugeliame kaip tada, taip ir šiuo metu užsikrovimo laikas priklauso nuo sistemos konfigūracijos: daugiau atminties ir daugiau išplėtimo plokščių reiškia šio parametro didėjimą, nors atminties tikrinimą paprastai atjungia.

Su operacinių sistemų pasunkinimu, įskaitant ir Windows, jie pradeda atlikti kai kurias panašias BIOS procedūras. „BIOS gamintojai mano, kad jeigu OS vis tiek jais „nepasitiki“, kam tada tikrinti funkcijas?“ – pastebi Brukvudas. Todėl gamintojai viliasi naujo standarto UEFI (Unified Extensible Firmware Interface – unifikuotas ištęsiamas mikroprogramų interfeisas), kuris turi padidinti posistemos įvedimo/išėjimo „intelektualumą“. Pagrindinė idėja – atliekamų operacijų minimalizacija iki pačių reikalingiausių. Kaip tvirtina Phoenix ir AMI, daugelis AK veiks su UEFI iki kitų metų pabaigos. Be to, skirtingai nuo x86 BIOS, nauja gamyba nepriklausys nuo procesorinės architektūros.

Taip arba kitaip, artimiausiuoju laiku sistema su akimirksniu užsikrovimu neatsiras, liekant tik svajone, o greitojo BIOS pažadai gali iškelti nepateisinamas viltis tarp vartotojų. Taigi, galima naudotis OS miego režimu. „Žmonės retai išjungia mobiliuosius telefonus, ir jie pasirengę darbui bet kuriuo laiku. Todėl vienas iš variantų akimirkiškos prieigos prie AK – jų neišjungti“. – sako Ričardsonas. Kitas kelias – tai tas, ką padarė Dell su paskutiniuoju Latitude Z notebooku. Specialiame „Latitude On“ režime AK užkrauna ARM-procesorių ir naudojamas ОС Linux, o vartotojas gali gauti prieigą prie pašto, kalendoriaus, kontaktų ir tinklo. Režimas įjungiamas atskiru mygtuku, išsidėsčiusiu arti mygtuko, paleidžiančio pagrindinę sistemą – Windows. Už $2000 Latitude Z – tai brangus dviejų minučių laukimo problemos sprendimas, be to, tokiu būdu dirbti su Microsoft Word neišeis. Todėl Brukvudas pataria laikytis atokiau nuo maitinimo išjungimo mygtuko: „Daugelis sistemų gali pereiti prie miego režimo vietoj išjungimo, bet daugelis tuo nesinaudoja“.