Nacionalinė agentūra NASA puoselėja sugrįžimo į Mėnulį svajonę. Praėjo dešimtmečiai po sėkmingo kosminės programos „Apolonas“  užbaigimo, seni kosminiai aparatai, kuriais astronautai pasiekdavo vienintelio Žemės palydovo, jau paseno. Todėl atėjo laikas kurti naują technologinę bazę greitiems pilotuojamiems skrydžiams į Mėnulį. Pirmais žingsniais šioje kryptyje tampa Ares I raketos gamyba ir testavimas, pavadintos senovės graikų karo dievo garbei. Kol kas tiksliai nežinoma ar Ares I skraidins kosmonautus į Mėnulį, ir apskritai visa NASA mėnulinė programa galutinai nėra priimta, ir sklinda gandai apie galimą jos atšaukimą. Bet, nauja raketa yra svarbi nacionaliniai aerokosminei agentūrai dėl to, kad ji pašaukta pakeisti kosminius luotus Shuttle. Jie artimiausiu metu bus galutinai nurašyti ir užbaigs savo skrydžius į kosmosą.

Taigi, NASA išsiaiškino dėl daugkartinių kosminių luotų pakeitimo – juo tampa raketa-nešėja Ares I. Raketa-nešėja turi dvi pakopas. Pirma pakopa tampa pasiskolintais iš luotų greitintuvais, kurie paspartina antrą pakopą. Antra ir pagrindinė raketos-nešėjos pakopa bazuojasi naujoje jėgainėje J-2X, kuri kaip kurą naudoja skystą vandenilį ir skystą deguonį.

Šiuo metu bandymams pilnai paruošta būtent pirma Ares I raketos pakopa. Iš pradžių buvo suplanuota, kad raketos paleidimas bus įgyvendintas 2009 m. spalio 27 d., tačiau blogi orai tą dieną privertė NASA perkelti paleidimą diena vėliau – spalio 28 d. Bandymai praėjo sėkmingai, atveriant kelią tolimesniam Ares I ir jos komponentų patobulinimui. Testinių bandymų eiga atrodė šitaip. Pirmos pakopos raketos jėgainė pakelia antrą pakopą su balastu, stimuliuojančiu naudingą krūvį, iki 45 km aukščio. Po to, antra pakopa atsiskiria nuo pirmos, ir su parašiutų iš kevlaro pagalba leidžiasi į Žemės paviršių. Pirmos pakopos liekanos sudega žemės atmosferoje. Reikia pažymėti, kad Ares I atvejyje gamintojai nusprendė pereiti prie kevlarinių parašiutų naudojimo, vietoj paprastų nailoninių. Tai leidžia sumažinti jų svorį, tuomet padidinant atsparumą.

Pirmų 6 min. skrydžio eigoje daugiau kaip 700 daviklių filmuoja visų raketos-nešėjos agregatų darbo parametrų duomenis tolimesnei analizei. Gautų žinių apimtis tokia didelė, kad jų apdorojimas užims likusius 2009 m. mėnesius ir bus baigtas tik 2010 m. Užtat analizės rezultatai leis padidinti raketos-nešėjos patikimumą ir išvengti ateityje galimų katastrofų.

Kas liečia Ares I raketos ateitį, tai ji atrodo šitaip. Iki 2012 m. NASA agentūra planuoja užbaigti Orion kapsulės kūrimo darbą, kurios pagalba astronautai bus nuskraidinti į kosmosą. Iki 2014 m. antros pakopos testinių bandymų paruošimo darbai turėtų būti užbaigti. Tais metais įvyks ir pirmi įrengimo paleidimai, ir jeigu viskas praeis sėkmingai, tai 2014 m. į kosmosą Ares I raketoje skris pirmi astronautai (planuojama naudoti modernizuotą kapsulę Orion 2). Ateityje Orion bus pastoviai tobulinama, ir 2015 m. įvyks kosmonautų skrydis į Tarptautinę Kosminę Stotį. Be to raketa-nešėja Ares I pakels į kosmosą kapsulę Orion 9 su astronautais ant borto.