Labai įdomus ir retas reiškinys. Kai debesys užstoja saulę ir veikia kaip lęšis

Žodžiu plunksniniai debesys yra šešiakampės prizmės ledo kristalai. Ir šviesai einant per juos, viduje prizmės nuo sienelės vyksta atspindys ir išeidama lauk šviesa sukuria tuos Saulės šunis. Viskas priklauso nuo kristalų formos, nuo to nuo kurios sienelės šviesa atsispindi. Du ryškūs taškai abiejose Saulės pusėse – Saulės šunys – gana dažnas reiškinys (tik baisiai retai toks ryškus), o juosta einanti per tuos šunis ir Saulę (šviesus lankas) – retas reiškinys.

Atsiūsti...

Mokslininkų komanda iš NASA, kuri prieš 13 m. pirmąkart ištyrė marsietišką meteoritą, aptiko naujus liudijimus to, kad su juo į Žemę pateko ir suakmenėję mikroorganizmai. Tokiu būdu, meteoritas „Allen Hills“ pateikė eilinius gyvybės egzistavimo įrodymus raudonojoje planetoje tam tikru jos istorijos periodu. Atradimas tapo įmanomas ištobulinto elektroninio mikroskopo naudojimosi dėka su aukšta raiška, su kurio pagalba buvo tyrinėjami magnetito kristalai, esantys 1984 m. aptiktame Allen Hills ALH 84001. Iki dabartinio momento dėl biologinės susiformavimų gamtos kildavo abejonės, tačiau pirmąkart nuo 1996 m., kai buvo paskelbta apie tokią tikimybę, mokslininkai yra įsitikinę dėl savo išvadų. Surinkti duomenys nesako tiesiogiai apie gyvybės egzistavimą, bet labiau negu kada palaiko spėjimą, kad kadaise Marso paviršiuje ar vandenyse po juo egzistavo mikroorganizmai. Tyrinėjimas paskelbtas lapkričio mėn. Geochimica et Cosmochimica Acta – Geochemijos ir meteoritų tyrinėjimo bendrijos (Geochemical and Meteoritic Society) leidinyje.

 

Naujas darbas yra ties taip vadinamų biomorfų. Jie randasi po viršutiniu meteorito sluoksniu, nukritusio į Žemę prieš 13000 m., o vadinasi jau egzistavo ten įėjimo į atmosferą metu, o ne tapo žemiškų gyvybės formų užteršimo rezultatu. 1996 m. pagrindinis Kosminio centro  mokslo darbuotojas David Mackay, įeinantis į tyrinėjančių meteoritą mokslininkų komandą, priėjo išvadą, kad mikroskopiniai suakmenėjimai yra gyvybės įrodymas, bet skeptikai nesutikdavo su tokiu kategoriškumu.

( Skaityti toliau )

Lapkričio 27 d. kosminis keltas „Atlantis“ palietė Žemės paviršių po sėkmingos septynių dienų svarbios įrangos pristatymo misijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Savaitės eigoje, kol astronautai buvo užsiėmę nežemiško žmonijos avanposto patobulinimu, buvo padarytos unikalios nuotraukos, padarytos jiems dirbant. Nuotraukos liudija veržlų technologijų vystymąsi, prieinamų kaip visuomenei, taip it kosminės erdvės specialistams.

 

TKS sveikina Saulę, vaizdas iš Rusijos orbitinio komplekso dalies.

 

Astronautas Robert L. Satcher Jr. jaunesnysis su skaitmeninės kameros pagalba padarė savo šalmo antveidžio nuotrauką pirmo išėjimo į atvirą kosmosą metu misijos rėmuose. Atspindyje matosi įvairūs stoties komponentai ir astronautas Mike Foreman.

( Skaityti toliau )

Po keturių metų nuo to, kai jos pirma „saulės burė“ vietoj orbitos atsidūrė vandenyne, The Planetary Society ("Planetarinė bendrija") organizacija pareiškė apie ketinimą atlikti dar vieną kosminio laivo paleidimo bandymą iki 2010 m. pabaigos, kuris bus paleidžiamas silpnu saulės spinduliavimo slėgiu. LightSail-1 – tai pirmas iš užplanuotų aparatų projekte, kuris užsilaikė atmosferoje anoniminio $1 mln. paaukojimo dėka. Panaši technologija turėtų pirmauti kitų judėjimo būdų atžvilgiu tarpžvaigždinių kelionių atstumuose.

 

Kaip yra žinoma, šviesa vienu metu yra elektromagnetine banga ir dalelių srautu. Spaudimą „burei“ darys fotonai, ir tokiu būdu ji galės judėti priešinga šviesuliui linkme. Laivo greitėjimas labai mažas, bet dėl pastoviai pridedamos jėgos jis galiausiai pasieks didžiulio greičio. "Greitėjimas silpnas, bet pastovus, tuomet kai galingas egzistuojamų raketų greitėjimas trunka neilgai, - sako vykdomasis bendrijos direktorius Louis D. Friedman. – Kadangi misijos su tokio tipo varikliu truks ilgus metus, tūkstančių km/h greičių pasiekimas leis palikti Saulės sistemą per penkis skrydžio metus, vietoj dvidešimt penkių". Pirmu organizacijos įrenginiu buvo Cosmos 1, kuris taip ir nepasiekė orbitos. Jis buvo paleistas 2005 m. iš Rusijos submarino borto prie Barenco jūros, bet raketa nesugebėjo atlikti užduoties. Naujas projektas sukurtas mikropalydovų technologijoje, žinomos kaip CubeSat, kuri sukurta universitetams su tikslu pateikti jiems prieigą prie kosmoso.

LightSail-1 sukurs  Stellar Exploration Inc. kompanija trijų CubeSat modulių bazėje, kurie kartu, kaip išsireiškė Friedman, perviršys tosterio gabaritus, bet ne duoninės. Laivas bus aprūpintas keturiomis trikampėmis burėmis iš mailaro. Atvertoje būsenoje jų plotis sudarys 31 m². Aparatas pradės savo kelionę 800 km aukštyje ir prireiks tik dviejų dienų nustatyti galimybę jį kontroliuoti ir užfiksuoti greitinimą. Misijos įgyvendinimo kaina - $1,8 mln., visas išlaidas dengia privatūs investoriai. Raketa pristatymui į kosmosą kol kas neišrinkta, bet dėl kompaktinių gabaritų LightSail-1 gali išsidėstyti bet kurioje paleidžiamoje į kosmoso raketoje kaip papildomas krovinys.  LightSail-2 planuojama pristatyti į didesnį aukštį, o LightSail-3 – nusiųsti į gilų kosmosą.

Pirmesnis žlugimas nesustabdė The Planetary Society. "Visuomet yra nedidelė pasitikėjimo savimi dalis, kai kažkas stato kosminį laivą“, - pažymi Friedman. Organizacija buvo sukurta 1980 m. buvusiu Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) direktoriumi Bruce Murray ir jo bendradarbiu Louis D. Friedman, kuris užsiėmė kosminių misijų planavimu.

10-metų 5 mlrd. km kelionė iš Kanaveralo kyšulio iki išorinės Saulės sistemos siekia savo ekvatoriaus. 2015 m. kosminis laivas NASA "Nauji horizontai" (New Horizons) leis pagaliau iš arti pažvelgti į kadaise buvusią pilnavertę planetą Plutoną. Pagal planetarinių mokslų Alan Stern specialisto žodžius, kiekvieną kartą, kai žmogus prasibrauna į anksčiau nežinomas nežemiškas teritorijas, būtinai atsiranda kažkas ekstraordinaraus.

 

"Naujų horizontų" paleidimas įvyko 2006 m., tuomet misija buvo pavadinta „beprecedentiniu įvykiu devintos Saulės sistemos planetos tyrime“. Nors 2006 m. Plutono statusas buvo sumažintas iki nykštukinės planetos, jis visgi lieka intriguojančiu objektu. Po detalaus Plutono tyrinėjimo aparatas nenustos būti naudingu: jis nuvyks toliau į Koiperio juostos gilumą – plačią juostą iš užšaldytų dalelių ir kūnų, kuri prasideda iškart už Neptūno orbitos 35 а. е. (astronominių vienetų, 1 a. v. lygus maždaug 150 mln. km) atstumu nuo Saulės ir tęsiasi iki 55 a. v. "Kai 1930 m. Plutonas buvo atrastas, jis atrodė visiškai neįprastas, - sako Stern. Mes turėjome keturias standžias žemės grupės planetas ir keturis dujinius milžinus, paskui atsirado šis keistas Plutonas“.

( Skaityti toliau )

Gamybinėje patalpoje Anglijos pietuose inžinieriai įgyvendina pagrindines keturių palydovų paleidimo pasiruošimo operacijas. Tai yra taip vadinamieji GIOVE (Galileo In-Orbit Validation Element –orbitiniai Galileo sistemos tikrinamieji elementai) – aparatai, kurie turi patvirtinti sistemos darbo funkcionavimą. "Giove" iš italų kalbos "Jupiteris".

 

Palydovai bus paleidžiami poromis 2010 metų pabaigoje ir 2011 metų pradžioje ir kartu jau taps išleisti į kosmosą "pirmapraeiviai" GIOVE-A (2005 m.) ir GIOVE-B (2008 m.) su užduotimi suformuoti mini-žvaigždyną virš Žemės. Jie perduos navigacinius signalus demonstruojant tai, kad Galileo – realus projektas. Likusi tinklo dalis greit keliaus į kosmosą po „kvarteto“. Šiandien planuojama panaudoti 30 palydovų, kurie padės orientuotis vietovėje vartotojams po visą pasaulį.

( Skaityti toliau )

Kosminiai aparatai „Voyager“ šiuo metu yra pačiose tolimiausiose heliosferos vietose ir keliauja prie tarpžvaigždinės erdvės. Tai pirmi žmogaus sukurti įrenginiai, kurie taip nutolo nuo Žemės.  Du laivai atšventė 32 metų buvimo beorėje kosminėje erdvėje sukaktuves. Kosmines lenktynes pradėjo 1957 metais Sovietų "Sputnik-1", po kurio 1958 m. pradžioje pasekė amerikietiškas Explorer-1. Paskui beveik per dešimtmetį prasidėjo maratonas prie Mėnulio...

 

1970 m. įvyko "Voyager-1" ir "Voyager-2" paleidimas į gilų kosmosą. Keliaujant prie Saulės sistemos ribos, jie „aplankė“ Jupiterį, Saturną, Uraną, Neptūną. Nors dabar aparatus skiria didžiulis atstumas, jie abu pajungti prie VIM programos (Voyager Interstellar Mission – Tarpžvaigždinė misija "Voyager"). VIM palaikymas bus vykdomas mažiausiai iki 2012 metų, o dabartinis kasmetinis biudžetas sudaro $4,7 mln. „Voyager“ projektu užsiima 40 žmonių.

( Skaityti toliau )

Greitai po naujienos apie mėnulio nusileidimo modulių konkurso nugalėtoją, atrado dar viena.  Figūrantai ir vėl mokslinio tyrimo komandos, kosmosas ir milijonas dolerių.

Dabar komanda jau gavo $900.000 kosminio lifto statybai — kasmetinio konkurso dalyvis Space Elevator Games 2009. Konkursas vyko lapkričio 4-6 d. Šių metų uždavinys — sukurti liftą, kuris troso pagalba pakils į 1 km aukštį su greičiu nemažiau 5m/sek tam, kad gautų pagrindinį $1.1 mln. prizą, ir nemažiau 2m/sek $0.9 mln.

liftai maitinasi nuo lazerinio pluošto energijos. Valdyti šį pluoštą rimtas uždavinys, kurį šiandien sugebėjo išspręsti tik vienai iš trijų konkurso komandų — LaserMotive. Bet ir jiems viskas pavyko ne taip kaip norėtųsi. Po pirmų 300 metrų, kuriuos platforma įveikė reikiamu 5m/sek greičiu, greitis smarkiai nukrito, ir nors jį pavyko sugrąžinti, bet jau tik 3.5 m/sek. Štai kas vyksta komandų laboratorijose ir testiniuose poligonuose:



Kas dar įdomu – per dieną konkursui yra skiriama tik 45 min. Ne dėl to, kad dalyviai pavargsta, o todėl kad tai vienintelis langas, kai nėra pavojaus pažeisti lazeriu kokį nors palydovą orbitoje.

Taip, ateitis beveik šalia.

Iki pat spalio 24 dienos NASA Mars Exploration Rover aparatas, žinomas kaip Spirit ("Dvasia"), šešis mėnesius vengė problemų su aparatūra, panašių į žmonių amnezijos simptomus. Tokiais momentais Spirit negalėjo užrašyti atliekamų operacijų duomenų į energiškai priklausomą atmintį, kur informacija yra išsaugojama nutraukiant maitinimo tiekimą į aparato sistemas „miego“ periodui. Per paskutines dienas vėl atsiradę panašaus elgesio elektronikos požymiai gali privesti prie marsaeigio išlaisvinimo iš klampios dirvos misijos atšaukimo, kurioje jo ratai užstrigo dar balandžio mėnesį.

 

Panoraminis vaizdas, padarytas Spirit marsaeigio iš Troy ruožo

Spalio 24-27 dienomis perduoti i Žemę duomenys parodo, kad Spirit nenaudojo flash-atminties. Ant borto taipogi yra kita atminties rūšis – energiškai priklausoma su laisva prieiga, kur informacija yra įrašoma išsiuntimui, jeigu ryšio sesija su komandiniu centru turi įvykti iki kitos perėjos į energijos taupymo režimą. Pati ryšio funkcija kol kas veikia, maitinimo sistemos ir temperatūros sąlygos irgi normoje. Pagal projekto vadovo John Callas žodžius iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) NASA Pasadenoje, Kalifornija, mokslininkai nesupranta „amnezijos“ priežasčių. Nors „amnezijos“ atvejai nėra dažni, dėl jų gali nutrūkti kelios darbo dienos. Jeigu įrangos funkcionavimo klaidos dažniau atsiras, reikės keisti aparato valdymo strategiją ir duomenų perdavimą, kad išvengti flash-atminties priklausomybės. Artimiausiu laiku nepraklausomas ekspertų susirinkimas tirs atliktus Spirit komandos testus ir spręs kokiu būdu ištraukti aparatą iš ruožo su pavadinimu "Troy". Čia judėjimo sistema užstrigo tamsiame dirvos sluoksnyje, po kuriuo paslėpta šviesi biri medžiaga. Spirit dirba Marso planetoje jau daugiau 69 mėnesių.