Mokslininkų komanda iš NASA, kuri prieš 13 m. pirmąkart ištyrė marsietišką meteoritą, aptiko naujus liudijimus to, kad su juo į Žemę pateko ir suakmenėję mikroorganizmai. Tokiu būdu, meteoritas „Allen Hills“ pateikė eilinius gyvybės egzistavimo įrodymus raudonojoje planetoje tam tikru jos istorijos periodu. Atradimas tapo įmanomas ištobulinto elektroninio mikroskopo naudojimosi dėka su aukšta raiška, su kurio pagalba buvo tyrinėjami magnetito kristalai, esantys 1984 m. aptiktame Allen Hills ALH 84001. Iki dabartinio momento dėl biologinės susiformavimų gamtos kildavo abejonės, tačiau pirmąkart nuo 1996 m., kai buvo paskelbta apie tokią tikimybę, mokslininkai yra įsitikinę dėl savo išvadų. Surinkti duomenys nesako tiesiogiai apie gyvybės egzistavimą, bet labiau negu kada palaiko spėjimą, kad kadaise Marso paviršiuje ar vandenyse po juo egzistavo mikroorganizmai. Tyrinėjimas paskelbtas lapkričio mėn. Geochimica et Cosmochimica Acta – Geochemijos ir meteoritų tyrinėjimo bendrijos (Geochemical and Meteoritic Society) leidinyje.

 

Naujas darbas yra ties taip vadinamų biomorfų. Jie randasi po viršutiniu meteorito sluoksniu, nukritusio į Žemę prieš 13000 m., o vadinasi jau egzistavo ten įėjimo į atmosferą metu, o ne tapo žemiškų gyvybės formų užteršimo rezultatu. 1996 m. pagrindinis Kosminio centro  mokslo darbuotojas David Mackay, įeinantis į tyrinėjančių meteoritą mokslininkų komandą, priėjo išvadą, kad mikroskopiniai suakmenėjimai yra gyvybės įrodymas, bet skeptikai nesutikdavo su tokiu kategoriškumu. Magnetito kristalai, turintys panašią su „magnetinėmis bakterijomis“ iš žemiškų uolienų formą, atskirais ekspertais buvo vadinami karbonato irimosi rezultatu dėl šilumos išskyrimo iš kažkokio kosminio kūno susidūrus su Marsu. Tačiau nauja analizė paneigė tokią tikimybę. Detalūs cheminiai testai patvirtino, kad 25% kristalinių struktūrų turi biologinę kilmę.

 

"Mes jaučiame savo teisumą. Mes parodėme, kad alternatyvūs paaiškinimai visiškai nekorektiški, ir privertėme grįžti prie pirmesnių išvadų apie šių struktūrų formavimąsi iš bakterijų Marse", - sako Mackay. Pagal astrobiologo Dennis Bazylinski iš Nevados universiteto (University of Nevada) žodžius, iki šiol daugelis mokslininkų abejojo, tačiau naujų liudijimų dėka bet kurie nebiologiniai paaiškinimai praranda jėgą. Vis dėl to, vienas meteoritas niekada negali duoti atsakymo į tokį klausymą, kaip gyvybė kitoje planetoje. Pagal mokslininkų duomenis, meteoritas susiformavo susidūrus asteroidui su raudonąja planeta ir po 16 mln. metų buvimo kosmose, pasiekė Žemę Allen-Hills rajone Antarktidoje. Tyrinėtojai sugebėjo nustatyti jo marsietišką kilmę padarius cheminės sudėties analizę, sutapusią su dujų santykio kiekiu, duomenys apie kurią buvo gauti 1970-ųjų kosminio laivo „Vikingas“ misijos prie Marso metu. 

 

Be mikroorganizmų, meteoritas taipogi patvirtina spėliojimus apie egzistavusį skystoje būsenoje vandenį Marse, ir tai dar kartą įtikina mokslininkus apie palankias sąlygas praeityje gyvybės vystymuisi ketvirtoje nuo Saulės planetoje. Be Allen Hills ALH 84001 mokslininkai ištyrinėjo du kitus marsietiškus meteoritus: nukritusį Egipte 1911 m. Nakhla ir rastą japoniška antarktine ekspedicija Yamato 593. Šitie suakmenėję susiformavimai taipogi turi mikroorganizmų požymius.