Amerikiečiai pradėjo ruoštis pirmam skrydžiui į Marsą. Ambicingas projektas su Hundred Years Starship pavadinimu kainuos $750 mlrd. Išlaidų sumažinimui, mokslininkai pasiūlė atgal kosmonautų nesiųsti ir palikti juos Raudonojoje planetoje visam laikui, kadangi kuras skrydžiui kainuos labai brangiai. NASA patikslino, kad darbai tik prasidėjo ir daugiau informacijos apie projektą sužinosime 2011 m. pradžioje. Kartu su kosmine agentūra prie jo prisijungė Pentagonas. Pirmuosius „marsiečius“ planuojama išsiųsti jau iki 2030 m.

( Skaityti toliau )

5 metus inžinierių komanda iš Draper laboratorijos kartu su kosminiu centru Tim & Johnson dirbo ties algoritmų kūrimu duomenų apdorojimui, gaunamų iš skirtingų įrengtų sensorių, tiksliausiam pasodinimui ir judėjimui Mėnulyje. Iš viso įrengti 3 sensoriai: tai GPS, infraraudonas lazerinis altimetras, o taipogi akselometras, fiksuojantis judėjimą ir sukimąsi trejose dimensijose ir traukos jėgą. O pats aparatas buvo sukurtas kur kas greičiau, už 7 savaites. Prieš išbandymą buvo patikrinti visis duomenys, gaunami iš sensorių, ir nustatyta, kad sistema veikia tiksliai.

( Skaityti toliau )

Robonautas2 – robotas, kurį sukūrė NASA ir GM, kuris padės žmonėms kosmose ir Žemėje. Prieš 10 metų NASA ir DARPA susivienijo tam, kad sukurtų ateities robotą-kosmonautą: Robonautą. Jis turėjo šalmą iš vario ir kažką panašaus į dirbtinus raumenis, tačiau į kosmosą jis taip ir nepateko. Dabar, po 10 metų, NASA grįžo su Robonautu 2, sukurtu kartu su General Motors, kuri ruošiasi naudoti jį savo montavimo gamyklose. Patobulinimų sąrašas nėra didelis, tačiau R2 laikomas vikresnis už ankstesnįjį robotą, o taipogi yra stipresnis. Jis gali pakelti 9 kg svarmenį. Panašu, kad jo pirštuose yra lazeriai, tačiau nežinia kam. NASA sako, kad šis robotas padės jiems „naujoje kosminių tyrinėjimų epochoje“. Toliau žiūrėkite nuotraukas ir video...

( Skaityti toliau )

Posakis „kodėl žmonės neskraido, kaip paukščiai?“ tampa neaktualus. Sparnais skrydyje NASA Puffin aišku neplasnoja, tačiau dėl viso kito, šis vienvietis elektrinis lėktuvas gali pakilti vertikaliai aukštyn ir išvystyti greitį iki 483 km/h, o ore elgiasi 10 kartų tyliau, negu patys tyliausi sraigtasparniai. Šiandien aparatas gali nuskristi iki 80 km, tačiau iki 2017 m. NASA inžinieriai žada trigubai padidinti šį atstumą. Toliau žiūrėkite video...

( Skaityti toliau )

Lapkričio 27 d. kosminis keltas „Atlantis“ palietė Žemės paviršių po sėkmingos septynių dienų svarbios įrangos pristatymo misijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Savaitės eigoje, kol astronautai buvo užsiėmę nežemiško žmonijos avanposto patobulinimu, buvo padarytos unikalios nuotraukos, padarytos jiems dirbant. Nuotraukos liudija veržlų technologijų vystymąsi, prieinamų kaip visuomenei, taip it kosminės erdvės specialistams.

 

TKS sveikina Saulę, vaizdas iš Rusijos orbitinio komplekso dalies.

 

Astronautas Robert L. Satcher Jr. jaunesnysis su skaitmeninės kameros pagalba padarė savo šalmo antveidžio nuotrauką pirmo išėjimo į atvirą kosmosą metu misijos rėmuose. Atspindyje matosi įvairūs stoties komponentai ir astronautas Mike Foreman.

( Skaityti toliau )

Kaip pranešė Roskosmos vadovas Anatolijus Perminovas, žinyba padarė kosminio aparato sukūrimo projektą „kelių megavatų galios branduolinio variklio“ pagrindu. Yra platus tikslų ir uždavinių diapazonas, kurių sprendimui bus naudojama technologija. Tarp ambicingų programų  – pilotuojama ekspedicija į Marsą, tarpplanetinės kelionės, bazių kūrimas kitose kosminiuose kūnuose. Pabrėžiama, kad galimos rizikos įgyvendinant projektą, tačiau tėvyninė konstruktorinė bazė ir Roskosmoso bendradarbiavimas su Rostomu gali būti sėkmės laidu, esant pakankamam finansiniam resursui.  Pagal Perminovo pareiškimą, galutiniame rezultate planuojama tris kartus sumažinti bortinių sistemų eksploatavimo kainą, palyginus su maitinimu nuo saulės baterijų ir sukurti apsaugos aprūpinimo technologijas nuo didelių temperatūrų ir jonizuojančiojo spinduliavimo. Projekto įvykdymo terminas – 9 metai. Išankstinis aparato dizainas turi būti paruoštas iki 2012 metų, o biudžetas sudarys apie $600 mln.

s

Šiuo metu Rusija naudoja pirmas prieš 40 metų sukurtas „Sojuz“ klasės raketas kosmonautų ir krovinių skraidinimui į Tarptautinę kosminę stotį. Nepaisant principialiai naujos technikos trūkumo, artimiausioje ateityje šalies vaidmuo padidės tarptautiniame kosmoso įsisavinime, nes kitais metais NASA planuoja nesinaudoti luotų flotile. Pagal eksperto Igorio Lysovo žodžius, būsimasis laivas naudos reaktorių elektrinio raketos variklio maitinimui. O pirmi šios srities gaminiai atsirado dar 1960-siais metais, kai Sovietų Sąjunga apgalvodavo pilotuojamo skrydžio idėją į raudonąją planetą. Branduolinės energijos palydovų kūrimo patirtis taipogi pravers naujam laivui, nors jam reikės daug didesnio branduolinio įrengimo. Kaip mano pagrindinis NASA branduolinių variklių inžinierius Stanley Borowski, jie turi daugybę pranašumų misijų atlikimui į gilų kosmosą ir dvigubai efektyvesnių negu turi paprastos raketos.

NASA specialistai patvirtino kad mėnulyje yra vanduo. Ne tik yra, bet yra daug. „Mes tikrai radom vandenį. Mes neradom truputi vandens, mes atradom rimtus kiekius“ – pareiškė Entoni Kolpreit, NASA projekto vadovas. Tai paaiškėjo išanalizavus duomenys, gautus po eksperimento praeitą mėnesį.

Nacionalinė agentūra NASA puoselėja sugrįžimo į Mėnulį svajonę. Praėjo dešimtmečiai po sėkmingo kosminės programos „Apolonas“  užbaigimo, seni kosminiai aparatai, kuriais astronautai pasiekdavo vienintelio Žemės palydovo, jau paseno. Todėl atėjo laikas kurti naują technologinę bazę greitiems pilotuojamiems skrydžiams į Mėnulį. Pirmais žingsniais šioje kryptyje tampa Ares I raketos gamyba ir testavimas, pavadintos senovės graikų karo dievo garbei. Kol kas tiksliai nežinoma ar Ares I skraidins kosmonautus į Mėnulį, ir apskritai visa NASA mėnulinė programa galutinai nėra priimta, ir sklinda gandai apie galimą jos atšaukimą. Bet, nauja raketa yra svarbi nacionaliniai aerokosminei agentūrai dėl to, kad ji pašaukta pakeisti kosminius luotus Shuttle. Jie artimiausiu metu bus galutinai nurašyti ir užbaigs savo skrydžius į kosmosą.

Taigi, NASA išsiaiškino dėl daugkartinių kosminių luotų pakeitimo – juo tampa raketa-nešėja Ares I. Raketa-nešėja turi dvi pakopas. Pirma pakopa tampa pasiskolintais iš luotų greitintuvais, kurie paspartina antrą pakopą. Antra ir pagrindinė raketos-nešėjos pakopa bazuojasi naujoje jėgainėje J-2X, kuri kaip kurą naudoja skystą vandenilį ir skystą deguonį.

( Skaityti toliau )