Jeigu jums patinka dangus ir jūs norite sužinoti apie jį daugiau, papildomai prie žvaigždėto dangaus žemėlapių jums pravers ir neįprastas žibintuvėlis Starlight Starscope. Priekinėje Starlight Starscope dalyje yra judantys žiedai, leidžiantys jums pasirinkti pasaulio dalį ir metų laiką. Įjungus žibintuvėlį jūs pamatysite, kaip atrodo žvaigždėtas dangus toje vietoje ir tuo metu, kurį jūs nurodėte. Įsigyti įrenginį galima už $49 kartu su ААА baterijomis.

Prieš jus architektūrinis Foster + Partners projektas su Spaceport America pavadinimu, iš kurio artimiausiu metu bus vykdomi turistiniai skrydžiai į kosmosą. Šis beveik plokščias pastatas, išsidėstęs Nju-Meksiko  valstijoje, pastatytas iš vietinių medžiagų ir aprūpintas visais prietaisai, skirtais maksimaliai sumažinti juo naudojamos energijos kiekį. Elektros taupymui, ant stogo įrengta daugybė liukų, per kuriuos į vidų prasiskverbia saulės šviesa. Ir, aišku, kosminė stotis aprūpinta saulės panelėmis. Artimiausiu laiku iš Spaceport America startuos mažiausiai du kosminiai skrydžiai per dieną.

( Skaityti toliau )

Visgi šiuolaikiniai fotoaparatai – tai tik vaikiški žaislai, ir jeigu reikia pasiekti rimto tikslo, tai nepadės net pati galingiausia ir brangiausia buitinė kamera. O tikslai iš tikrųjų gali būti rimti, pvz., artėjančio prie Žemės asteroido aptikimas laiku, ir čia prireiks sistemos su beprotiškai didžiule raiška. Būtent tokia kosminė kamera Pan-STARRS įrengta Havajuose, jos raiška sudaro 1400 Mp, ir tokiam rimtam rodikliui reikalingas 40 cm sensorius. Kiekvieną naktį ši kamera daro 500 nuotraukų, kurių bendra apimtis sudaro apie 4 TB; duomenys yra išsiunčiami į skaičiavimo centrą Maui saloje. Per pirmąjį programos etapą, kuris užims tris metus, mokslininkai planuoja sudaryti 100 000 asteroidų žemėlapį, po ko bus įrengta dar galingesnė kamera su P4 pavadinimu.

( Skaityti toliau )

Iš amerikietiškos BBC aviabazės, kuri randasi Kanaveralo kyšulyje, pirmą kartą buvo paleistas nepilotuojamas orbitinis lėktuvas X-37B. Kosminio nepilotuojamo laivo paleidimas įvyko su Atlas 5 raketos-nešėjos pagalba. ВВС pranešė JAV, kad paleidimas įvyko sėkmingai, tačiau kol kas nėra pateiktos laivo misijos detalės. Nepilotuojamo kosminio laivo masė — 5 tonos, ilgis – beveik 9 metrai, sparnų išsitiesimas – 4,5 m – tai beveik viskas, kas žinoma apie Boeing kompanijos laivą «X-37B». Pentagone sako, kad paleistas aparatas turės išeiti į orbitą ir atlikti daugybę išbandymų, kurių esmė kol kas neskelbiama. X-37B gali likti orbitoje 270 dienas. Apytiksli laivo nusileidimo vieta — ВВС bazė JAV, Vandenbergas, Kalifornija.

( Skaityti toliau )

Kaip pranešė Roskosmos vadovas Anatolijus Perminovas, žinyba padarė kosminio aparato sukūrimo projektą „kelių megavatų galios branduolinio variklio“ pagrindu. Yra platus tikslų ir uždavinių diapazonas, kurių sprendimui bus naudojama technologija. Tarp ambicingų programų  – pilotuojama ekspedicija į Marsą, tarpplanetinės kelionės, bazių kūrimas kitose kosminiuose kūnuose. Pabrėžiama, kad galimos rizikos įgyvendinant projektą, tačiau tėvyninė konstruktorinė bazė ir Roskosmoso bendradarbiavimas su Rostomu gali būti sėkmės laidu, esant pakankamam finansiniam resursui.  Pagal Perminovo pareiškimą, galutiniame rezultate planuojama tris kartus sumažinti bortinių sistemų eksploatavimo kainą, palyginus su maitinimu nuo saulės baterijų ir sukurti apsaugos aprūpinimo technologijas nuo didelių temperatūrų ir jonizuojančiojo spinduliavimo. Projekto įvykdymo terminas – 9 metai. Išankstinis aparato dizainas turi būti paruoštas iki 2012 metų, o biudžetas sudarys apie $600 mln.

s

Šiuo metu Rusija naudoja pirmas prieš 40 metų sukurtas „Sojuz“ klasės raketas kosmonautų ir krovinių skraidinimui į Tarptautinę kosminę stotį. Nepaisant principialiai naujos technikos trūkumo, artimiausioje ateityje šalies vaidmuo padidės tarptautiniame kosmoso įsisavinime, nes kitais metais NASA planuoja nesinaudoti luotų flotile. Pagal eksperto Igorio Lysovo žodžius, būsimasis laivas naudos reaktorių elektrinio raketos variklio maitinimui. O pirmi šios srities gaminiai atsirado dar 1960-siais metais, kai Sovietų Sąjunga apgalvodavo pilotuojamo skrydžio idėją į raudonąją planetą. Branduolinės energijos palydovų kūrimo patirtis taipogi pravers naujam laivui, nors jam reikės daug didesnio branduolinio įrengimo. Kaip mano pagrindinis NASA branduolinių variklių inžinierius Stanley Borowski, jie turi daugybę pranašumų misijų atlikimui į gilų kosmosą ir dvigubai efektyvesnių negu turi paprastos raketos.