MIT tyrinėtojų grupė prastatė programinį aprūpinimą, kuris sugeba dinamiškai taisyti klaidas ir pažeidimus. Sugeba taisyti bet kokiu kodu, nebūtinai pats savyje. Išeities tekstai nereikalingi. Tik Windows.

Originalus PDF su «Automatically Patching Errors in Deployed Software» publikacija štai čia.

Praktinio pritaikomumo sritis akivaizdi ir didžiulė. «Deployed Software» tai komercinis softas.
Yra tvirtinama, kad geriausiai veikia klasteriuose; pažeidimai, aptikti viename iš hostų, automatiškai užsiriečia į visus likusius.

Idėja yra tokia: «Deployed Software» pastoviai monitoruojasi į įtartiną aktyvumą, pavyzdžiui buferių perpildymą, įtartinus valdymo perdavimus ir kitą nekorektišką elgesį.
Iš tikrųjų čia dvi problemos:
1. Jeigu sistema high availability — apie jokius pertraukinėjimus ir blokavimą negali būt ir kalbos.
2. Skylių užlopymo greitis komerciniame softe nedidelis — po mėnesio programuotojai išleidžia patčą.

Naujiena čia yra ta, kad ClearView, žada taisyti bagus ir šalinti pažeidimus realiu laiku be restartų ir žmogaus įsikišimo.

Iš pradžių ClearView renka elgesio statistiką normalaus atlikimo metu, jie tai vadina „atlikimo invariantais“, paskui seka aktyvumą, aptikus įtarimus automatiškai atnaujina  binarinį kodą bandant atnaujinti «atlikimo ivariantus». Pati moka testuoti skirtingus pataisymų variantus, instaliuoti ir deinstalioti atnaujinimus. T.y. faktiškai stengtis laikyti sistemą pastovioje būsenoje, filtruojant input arba blokuojant ir taisant kodą.

P.S. Dar du žingsniai ir programos pačios save rašys.

Kaip pranešė Roskosmos vadovas Anatolijus Perminovas, žinyba padarė kosminio aparato sukūrimo projektą „kelių megavatų galios branduolinio variklio“ pagrindu. Yra platus tikslų ir uždavinių diapazonas, kurių sprendimui bus naudojama technologija. Tarp ambicingų programų  – pilotuojama ekspedicija į Marsą, tarpplanetinės kelionės, bazių kūrimas kitose kosminiuose kūnuose. Pabrėžiama, kad galimos rizikos įgyvendinant projektą, tačiau tėvyninė konstruktorinė bazė ir Roskosmoso bendradarbiavimas su Rostomu gali būti sėkmės laidu, esant pakankamam finansiniam resursui.  Pagal Perminovo pareiškimą, galutiniame rezultate planuojama tris kartus sumažinti bortinių sistemų eksploatavimo kainą, palyginus su maitinimu nuo saulės baterijų ir sukurti apsaugos aprūpinimo technologijas nuo didelių temperatūrų ir jonizuojančiojo spinduliavimo. Projekto įvykdymo terminas – 9 metai. Išankstinis aparato dizainas turi būti paruoštas iki 2012 metų, o biudžetas sudarys apie $600 mln.

s

Šiuo metu Rusija naudoja pirmas prieš 40 metų sukurtas „Sojuz“ klasės raketas kosmonautų ir krovinių skraidinimui į Tarptautinę kosminę stotį. Nepaisant principialiai naujos technikos trūkumo, artimiausioje ateityje šalies vaidmuo padidės tarptautiniame kosmoso įsisavinime, nes kitais metais NASA planuoja nesinaudoti luotų flotile. Pagal eksperto Igorio Lysovo žodžius, būsimasis laivas naudos reaktorių elektrinio raketos variklio maitinimui. O pirmi šios srities gaminiai atsirado dar 1960-siais metais, kai Sovietų Sąjunga apgalvodavo pilotuojamo skrydžio idėją į raudonąją planetą. Branduolinės energijos palydovų kūrimo patirtis taipogi pravers naujam laivui, nors jam reikės daug didesnio branduolinio įrengimo. Kaip mano pagrindinis NASA branduolinių variklių inžinierius Stanley Borowski, jie turi daugybę pranašumų misijų atlikimui į gilų kosmosą ir dvigubai efektyvesnių negu turi paprastos raketos.