Apie nanotechnologijas šiandien kalba visi – mokslininkai, politikai, pardavėjai, siūlydami termopastą su nanodalelėmis... Aišku, jeigu paskutiniai neturėtų didelio potencialo, tokio plataus plitimosi pasiekimo nanopasaulio sferoje nebūtų buvę, o institutai ir laboratorijos neoperuotų milijoniniais grandais. Niekas ir nesiginčija dėl naujos žinių sferos pretenzijos dalyvavime ateities žmonijos konstravime. Problema kitame: kad per visą aukštos technologijos euforiją nepraleisti visų nanodalių įtakos žmogui pasekmių įvertinimo etapo.

Temos supratimo dingstimi tapo praeitoje savaitėje Vokietijos Federalinės aplinkosaugos agentūros (Federal Environment Agency, UBA) paskelbtas 28 psl. straipsnis, po kurio skirtingi leidiniai sužibo tokiomis antraštėmis, kaip: "Nanotechnologijos gali sukelti ligas“, "Pirmas oficialus perspėjimas iš Vokietijos“, "Vokietijos aplinkosaugos agentūra agituoja prieš nanotechnologijas“ ir t.t. Tačiau patys oficialūs UBA asmenys paskelbė, kad informacija buvo neteisingai išaiškinta. Medžiaga visiškai nėra laikoma perspėjimu ar nauju tyrinėjimu – tik valstybinio organo pozicijos paaiškinimu.

( Skaityti toliau )

Mes nusprendėme apšviesti dabar taip aktualią kiaulės gripo temą. Taigi, pradėsime nuo pavadinimo. Žiniasklaidoje „kiaulės“ atsiradimo virusas pateikiamas kaip kažkas ekstraordinaraus. Tai, švelniai tariant, neatitinka realybę. Jūs nustebsite, bet praktiškai visi gripo virusai pas žmogų atkeliavo būtent iš kiaulių! Išimtį sudarė paukščių gripas H5N1, kurio epidemija praėjo prieš 1 - 2 metus.

Antras įdomus faktas: iš pradžių gripas tai paukščių infekcija. Schemoje aukščiau nurodyti viruso perdavimo keliai mutacijos procese tarp gyvūno ir žmogaus. Tradicinis transformacijos ir viruso perdavimo kelias atrodo šitaip: sergantis laukinis paukštis užkrečia naminį, po mutacijos virusas perduodamas kiaulei, po dar vienos mutacijos – žmogui. Toliau virusas plinta nuo žmogaus žmogui, kaip ir mūsų dabartinėje istorijoje. Nieko revoliuciniai naujo šia prasme neatsitiko.

Beje, apie pavadinimus ir žymėjimus. Jūs negalėjote nepastebėti, kad dabartinį virusą, iš pradžių vadinamą „kiaulės“ gyvulininkystės interesų apsaugos tikslais nusprendė pakeisti į «A H1N1» virusą. Kas čia per baisus kodavimas? Pirma raidė – viruso tipo žymėjimas (А – labiausiai paplitęs tipas, dar būna С ir В), toliau eina antigeninio potipio žymėjimas. Į H1N1 grupę patenka dauguma visiems mums žinomas paprasčiausias virusas. Kitais žodžiais, A H1N1 šifruojamas kaip «paprastas gripas». Vadinti taip «naują» virusą tai tas pats, kad laivui duoti pavadinimą «Laivas». Bet grįžkime prie antigeninių potipių.

( Skaityti toliau )

Pasaulio vandenynas – tai potencialus lobis iš atnaujinamos energijos. Pagal NASA apskaičiavimus, iš jo kasmet galima išgauti daugiau 91000 TWh globaliniu mastu. Bet technologijų gamyba bangų naudojimo bazėje apsunkinama šaltinio nenuspėjamumu ir techninėmis problemomis dėl žiaurių vandens aplinkos sąlygų sunkumų. Naujos energijos išgavimo sistemos funkcionavimo pagrinde guli lengvai prognozuojamos bangos su dideliu periodu ir ilgiu.

Bluetooth Special Interest Group (SIG) grupė, atsakinga už gamybą ir Bluetooth technologijos pažangą, paskelbė pagal naują standartą prognozes artimiausiems keletui metų.  

Bluetooth SIG paskaičiavo, kad 2010 metais 23% visų Bluetooth-sertifikuoti telefonų komplektuosis Bluetooth 3.0+HS moduliu. Po metų jo dalis rinkoje išaugs iki 61%.

Pagal IMS Research, 2013 metais pasaulyje bus maždaug 300 mln. įrenginių su Bluetooth 3.0+HS. AK daliai atiteks 60-70 mln. aparatų, grotuvų  – 30-35 mln., išorinių modulių – 10-15 mln. Didžiausia Bluetooth 3.0+HS modulių dalis bus mobiliuosiuose telefonuose.

Duomenų perdavimo greitis per Bluetooth 3.0+HS siekia 24 Mbit/sek. Palyginimui, maksimali praleidžiamoji galimybė Bluetooth 2.0 – 2,1 Mbit/sek, o Bluetooth 1.0 – 771 kbit/sek. Energijos naudojimas taip pat buvo sumažintas.

Kompaktinių skaitmeninių kamerų kompanijos MINOX asortimentas neseniai pasipildė naujais modeliais su indeksais DC 1044 ir DC 1211.

Abu aparatai turi patrauklius plono dizaino korpusus, charakterizuojasi mažu svoriu ir siūlo gana didelį funkcionavimo galimybių rinkinį kokybiškų nuotraukų gavimui be specialių vartotojo įgūdžių.

Baterijos maitina praktiškai viską – nuo miniatiūrinių sensorių iki didelių sistemų. Tyrimo kolektyvai užsiima elementų dydžio mažinimo kelių paieška ir efektyvumo didinimu, nes įrenginių gabaritai taipogi siekia didesnio kompaktiškumo. Misūrio universiteto (University of Missouri, MU) mokslininkai gamina branduolinį elementą, kuris bus mažesnis, lengvesnis ir efektyvesnis negu šiandieniniai sprendimai. „Tam, kad pasiektume pakankamo energijos kiekio, mums reikalingi tam tikri jos tankio didinimo metodai, — aiškina elektros ir kompiuterinės inžinerijos docentas  Že Kvonas (Jae Kwon). – Radioizotopinės baterijos gali išdirbti šešis kartus daugiau galingumo tankio, negu cheminės“. 

Paskutinės naujienos iš CEATEC 09 parodos: kompanija Toshiba pademonstravo perspektyvią duomenų perdavimo technologiją iš vieno įrenginio į kitą. Technologijos pavadinimas TransferJet ir ji pranoksta dabar esamus Wi-Fi ir Bluetooth ne tik duomenų perdavimo greičiu, bet ir valdymo paprastumu. Perduoti failą per TransferJet galima tik tai prisilietus vienu įrenginiu prie kito, be to duomenų perdavimas vyksta 200 Mb/s greičiu.

Kas prieš dvidešimt metų galėjo numanyti, kad portatyvinis grotuvas nereikš kasečių įrenginio, o pieš dešimt metų – lazerinių diskų įrenginio? Ar, kad vaizdo grotuvai su video kasetėmis galutinai nusens? Kad CRT-monitoriai išgyvena paskutinius metus vartotojų namuose? Už trumpą laiką daug kas pasikeitė ir yra įdomu sužinoti, kokios iš šiandieninių paplitusių technologijų bus pakeistos katame dešimtmetyje.

1. Klaviatūra ir pelė